Category Posts Navigation

Kodėl būtent K. Bencui teikiama automobilio išradėjo garbė?

Posted by vertimai_tik

Nuo mažens K. Bencas (1844-1929) labai domėjosi varikliais ir galima drąsiai teigti, kad visą gyvenimą atidavė automobiliui. Manoma, jog ankstyvoje jaunystėje išryškėjusį polinkį mechaniką K. Bencas paveldėjo iš savo protėvių: jie buvę kalviai, o tėvas — kvalifikuotas šaltkalvis, garvežio mašinistas. Ta proga kad daugelį variklio tobulinimo problemų automobilio išradėjas sprendė empiriškai, tai yra galutinai ką nors pakeisdavo tik po daugybės bandymų, nuodugniai „išblusinėjęs” konstrukciją.

Pirmasis Benco triratis automobilis, kuriam buvo lemta tapti šiuolaikinio automobilio tiesioginiu protėviu, sukonstruotas iš plieninių vamzdžių. Jis svėrė 263 kilogramus ir turėjo užpakalyje įtaisytą keturtaktį vieno cilindro vandeniu aušinamą benzininį variklį, kuris per diržinę pavarą, diferencialą ir grandines suko ratus. Užpakaliniai ratai buvo labai dideli, priekinis mažesnis ir tik vienas, kad ekipažą būtų lengviau vairuoti. Be to, po grindimis žemai buvo įtaisytas labai didelis smagratis, kuris turėjo saugoti ekipažą nuo vibracijos važiuojant. 1889 metais šis Benco automobilis buvo eksponuojamas parodoje Paryžiuje (toje pačioje parodoje ,dalyvavo ir Daimleris), tačiau automobilio išradėjų modeliai ypatingo susidomėjimo čia nesukėlė ir nesulaukė didesnio pasisekimo. Daug garsesni buvo konstruojami vidaus degimo varikliai, kuriems daugelis pirkosi licencijas.

Nors ir gana greitai pripažinti, pirmieji automobiliai buvo dar toli gražu netobuli: iš pradžių su jais gana sėkmingai galėjo konkuruoti ir garu varomi ekipažai, ir ką tik pradėti gaminti elektromobiliai. Benzininiai automobiliai palyginti su savo konkurentais dar nebuvo nei tokie greiti kaip garo ekipažai, nei tokie ekonomiški kaip elektromobiliai. Be to, pirmųjų automobiliu ratai dar nebuvo visiškai gerai pritaikyti riedėti nelygiais keliais (apie asfaltuotus kelius tada niekas nebuvo girdėjęs), tačiau “benzininis automobilis lengvai nepasidavė, o pasirodė esąs toks pat atkaklus kaip ir jo kūrėjas K. Bencas, kurio negalėjo palaužti jokios nesėkmės.

Šiais šiuolaikiškais laikais automobilių supirkėjai Vilniuje turi dėkoti išradėjui K.Bencui, kuris parūpino pigias ir patvarias mašinas, kuriomis dabar prekiaujama.

Beveik kiekviena šalis turi savo automobilio išradėją: austrai teigia, kad tai buvęs Markusas, prancūzai šį nuopelną priskiria Deliarui de Butenviliui, anglai gina Batlerio pirmenybę, o vokiečiai įrodinėja K. Benco teises…

E. Jakovlevo įmonės produkcija buvo eksponuota pasaulinėje Čikagos parodoje 1893 m. Pamatęs čia Benco automobilį „Velo”, E. Jakovlevas ir Peterburgo karietų dirbtuvės savininkas P. Frezė nusprendė sukurti panašią mašiną. E. Jakovlevas sukonstravo variklį ir transmisiją, P. Frezė važiuoklę ir kėbulą. Pirmasis rusų automobilis užbaigtas 1896 m. Tai buvo fajetono tipo dvivietė karieta su keturių taktų horizontaliu vieno cilindro varikliu, įtaisytu ekipažo užpakalinėje dalyje. Jame buvo panaudota sausų elementų baterija ir paprastas garavimo tipo karbiuratorius. 860 cm3 darbinio tūrio variklis išvystydavo 1,5-2 AG galingumą. Variklio sukamasis momentas diferencialui buvo perduodamas dviem guminiais diržais. Dviem svertais diržus buvo galima perjungti nuo vienų skriemulių ant kitų: automobilis turėjo tuščios eigos ir dvi darbines pavaras. Atbulinės pavaros jame nebuvo. Ratai, labai panašūs į tuometinių karietų ratus, buvo pritaisyti prie elipsinių lingių ir aptraukti ištisinėmis guminėmis padangomis. „Motorinę karietą” sustabdydavo arba rankiniu stabdžiu — tada prie užpakalinių ratų padangų prispausdavo stabdžių kaladėles, arba kojiniu stabdžiu, kuris veikdavo transmisiją. Automobilis svėrė 300 kg. Jis turėjo didelį sustumiamą odinį gaubtą, du žibalinius žibintus ir signalą — ragelį su gumine kriauše. Nors variklis buvo silpnas, su mašina galėjai važiuoti apie trisdešimt kilometrų per valandą greičiu.

Šaltiniai:

Paslaugos:

Comments are closed.